Film Hot Girls Girls

Konferencija "Vizualumas: tarpkultūrinės sąveikos" 2009 m. balandžio 3-4 d.

Cunt Hotgirlsfilm Fr 105 6764 Image Lotr Comics Bag Golf Traveling Hot Girls Film

Dr. Žilvinė GAIžUTYTĖ-FILIPAVIČIENĖ
Lietuvos kultūros tyrimų institutas
El. p. zilvine@gmail.com

Atvaizdų gamyba, fotoalbumai ir vizualiniai kelionių pasakojimai

Pranešime bus aptariama atvaizdų gamybos ir sklaidos reikšmė turizmo industrijoje. Kelionių vaizdų gamyba ir varotjimas ne naujas reiškinys, tačiau dabartiniame pasaulyje pati kelionė yra tapusi vartojimo produktu: kelionių maršrutus renkamasi pagal atvaizdus, katalogus, video ar apsailankymus virtualioje erdvėje. Vadinasi, vieta turi išlaikyti „pažadą“ – vykstama aplankyti to, kas jau matyta atvaizduose, arba kitaip tariant – gauti patvirtinimą. Kaip įrodymas – gaminami atvaizdai, filmai ar fotografijos, kurie skleidžiami ir rodomi grįžus. Į kelionę vykstama beveik vien tam, kad parodytume grįžę, kitaip tariant, keliaujama į ateitį. Remiantis prancūzų etnologu ir filosofu Marcu Augé, kelionė tik sukuria žinių įgijimo iliuziją – ji labiau skirta pamatyti praeities griuvėsius ir kultūros paminklus, kurie tik papildo atvaizdų rinkinius ir fotoalbumus. Vadinasi, turizmas veiksmingai dalyvauja pasaulio supaveikslinime, sureginime ir kartu suprekinime. Kita vertus, galime skirti keliavimą ir turizmą, kaip siūlo Augé. Kelionė – tai savivokos galimybė dėka susitikimo su kitu, tačiau dabartinis turizmas atskleidžia, jog pagrindinis turisto rūpestis pasiekti kelionės tikslą ir pagaminti tinkamų vaizdų.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Jolita JANUŠKEVIČIŪTĖ
El. p. j.januskeviciute@yahoo.com

Kūrybinio ir komercinio vaizdo klausimu: glaustas dviejų audiovizualumo percepcijų apžvelgimas

Pranešime dichotomijos aspektu apžvelgiama komercinio ir kūrybinio vaizdo aktualija, vizualios kokybės, meniškumo kriterijai dviejų vizualių režimų atveju, klausiama, koks pranešimas geriausiai išreiškia vieną vizualią sistemą, ir koks – kitą. Industriniam, besiremiančiam masinio vartojimo, marketingo principais komerciniam medijų vaizdui priešpastatomas meninis vaizdas, kuriame aktyvus percepcinis neišsakomo, neišreiškiamo, nepamąstomo dėmuo. Nesuvokiamos galios čia tampa percepcijos objektu (meniniai Andres Serrano, Franciso Bacono, Maxo Beckmanno vaizdai), inspiruoja meninius hiperesaties konstruktus. Komercinio vaizdo percepcijoje ženkli veikiau atvirkštinė tendencija: čia susiduriame su disponuojančia, siekiančia kontroliuoti dėmesį (jį patraukti, absorbuoti, totaliai užvaldyti, nepaliekant erdvės „minčiai- įvykiui“, „nepamąstomai minčiai“) komercinio vaizdo prigimtimi.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Prof. dr. Tomas KAČERAUSKAS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, HI Filosofijos ir politologijos katedra
El. p. tomas.kacerauskas@vgtu.lt

Žemėlapis kaip bendruomenės vaizdijimo veiksnys

Tauta kaip „vaizdijama bendruomenė“ (B. Anderson) formuojasi veikiama ne tik spaudos paplitimo ir politinių kūnų konfigūracijų, bet ir tokios medijos kaip žemėlapiai. Tauta iškyla kaip žemėlapio subjektas, pretenduojantis į šį grafinį paveldą ir projektuojantis naujus įrašus tautų įvaizdinimo byloje. Pranešime nagrinėjamas žemėlapio klausimas egzistencinės fenomenologijos, medijų filosofijos ir kultūrinės regionalistikos diskursų paribyje.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Dr. Kęstas KIRTIKLIS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, HI Filosofijos ir politologijos katedra
El. p. kestas_kirtiklis@yahoo.com

Dėmesys vizualumui: metodai ar metodologija?

Kultūros mokslų istorikė Doris Bachman-Medick tvirtina, jog vadinamieji „posūkiai“ kultūros moksluose vyksta tuomet, kai mokslinių tyrimų objektai (šiuo atveju – vizualumas) virsta mokslinio tyrimo metodais, t.y., užuot buvę pažįstamosios tikrovės dalimi, jie tampa jos pažinimo priemone. Tai, jog vizualumas šiuolaikiniuose socialiniuose ir humanitariniuose moksluose patiria minėtuosius pokyčius nekelia abejonių. Tačiau pranešime klausiama, ką tokie pokyčiai reiškia. Ar susidomėjimas vizualumu žymi naujų metodų, reikalingų išsamiau analizuoti sociokultūrinę tikrovę, paiešką ar fundamentalesnį procesą, kurio eigoje siūloma peržiūrėti patį pamatinį požiūrį į tikrovę?

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Rasa LEVICKAITĖ
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, HI Filosofijos ir politologijos katedra
El. p. rasa.levickaite@vgtu.lt

Ramojus REIMERIS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, HI Filosofijos ir politologijos katedra
El. p. ramojus.reimeris@vgtu.lt

Eigirdas ŽEMAITIS
Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VVF Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra
El. p. eigirdas.zemaitis@vgtu.lt

Pavyzdžio matymas (VGTU atvirų inovacijų forumo „Aš, idėja“ atvejis)

Analizuojami neformalaus mokymosi ir atvirų inovacijų ypatumai, taikymo aspektai, įvairūs požiūriai aptariamu klausimu. Remiamasi Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenės suburtu atvirų inovacijų forumo atveju ir atliktu tyrimu. Tyrimu aiškinamasi forumo ypatumai bei poveikis kasdienos, studijų, profesiniame kontekste, neformalus mokymasis grindžiamas kaip atvirų inovacijų ir verslumo skatinimo būdas – pavyzdžio matymas.

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Tomas MITKUS
Glasgow University
El. p. tomas@mitkus.co.uk

Propagandos padėtis ir svarba vizualiojoje medijoje

Nagrinėjama vizualiosiomis medijomis perduodamos informacijos įtaka auditorijai. Apžvelgta propagandos termino kilmė ir jos reikšmė XX amžiaus politiniame gyvenime, analizuojama propagandos ir masinės medijos sąveika demokratinėse ir autoritarinėse valstybėse. Straipsnyje aptarta kultūrinių simbolių, stereotipų ir reprezentacijų reikšmė animacijoje sukuriant metafizinę tikrovę. Konkrečių animacijų analizės pagrindu parodyta, kaip netgi vaikams skirtos trumposios animacijos atlieka propagandos funkciją.
bKonferencija "Vizualumas: tarpkultūrinės sąveikos" 2009 m. balandžio 3-4 d.w r Girls Hot Hot Film xKonferencija "Vizualumas: tarpkultūrinės sąveikos" 2009 m. balandžio 3-4 d.a Film